2022 m. birželio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930  

Į namus priėmus ukrainiečius, pasikeičia tiek suaugusiųjų, tiek vaikų gyvenimas. Nusprendę užleisti dalį namų ar savo kambarį, dalintis daiktais, laukti eilėje į vonios kambarį, galbūt apsiimate girdėti skaudžias istorijas ar matyti nuolat į žinių srautą telefonuose panirusius žmones. Tad šalia užuojautos ir noro padėti, palaipsniui gali atsirasti išsekimo, irzlumo, pykčio, nerimo, liūdesio, kaltės ir pan. jausmai. Svarbu nepamiršti, kad ypatingomis aplinkybėmis visus jausmus jausti yra normalu tiek suaugusiems, tiek vaikams.

Sprendimą dėl karo pabėgėlių apgyvendinimo aptarkite ir priimkite visa šeima, atsižvelgdami į savo vaikų/paauglių amžių ir poreikius. Visi šeimos nariai turėtų žinoti ir sutikti, kad:

  • namuose bus daugiau žmonių;
  • galbūt kažkam reikės užleisti savo kambarį;
  • teks dalintis bendromis erdvėmis, daiktais, žaislais.

Ukrainiečiai atvyksta iš skirtingai karo paveiktų teritorijų, yra patyrę ne vienodas kritines situacijas, todėl ir jų reakcijos gali būti įvairios. Vaikai ir suaugusieji gali:

  • būti užsisklendę, tylūs, nekalbūs, naktimis dažnai pabusti, sapnuoti košmarus;
  • neigti ir sakyti: „Nieko čia nevyksta, tuoj grįšime namo“ (tikrovės nepriėmimas);
  • labai daug kalbėti apie karą, ką patyrė ir išgyveno;
  • vengti temų apie karą;
  • šalintis kitų žmonių, vaikai gali nenorėti būti arba žaisti su kitais vaikais;
  • sunkiau atsiminti kai kuriuos dalykus, sutelkti dėmesį, aiškiai mąstyti;
  • stipriai reaguoti: verkti, bijoti, jaudintis, matyti grėsmes ir saugioje aplinkoje;
  • išsakyti įvairius skausmus (pilvo, galvos, kitus);
  • vaikai gali norėti, kad artimi suaugę būtų visą laiką šalia, vaikai gali būti tarsi prilipę;
  • būti niūrūs, priešiški, kaltinti kitus, vaikai gali žodžiais arba veiksmais išreikšti pyktį;
  • išgyventi artimųjų žūtį arba netektį ir su tuo susijusias reakcijas: šoką, neigimą, pyktį, depresiją.

Kaip padėti kartu gyvenantiems ukrainiečiams?

  1. Užtikrinkite saugumą. Svarbu pasirūpinti, kad karo pabėgėliai ne tik turėtų, kur gyventi ir ką pavalgyti, bet ir jų psichologiniu saugumu. Aptarkite gyvenimo drauge taisykles, supažindinkite su aplinka (rajonu, miestu), pagrindinėmis paslaugomis (socialinės apsaugos, mokymosi, gydymo, parduotuvėmis, bankais).
  2. Nuraminkite. Svarbu būti jautriems kito žmogaus poreikiams. Pasiūlykite, jeigu jie nori, pasikalbėti. Jeigu nenori, priimkite tokią jų reakciją. Pastebėjus, kad suaugusiems ar vaikams labai sunku ilgesnį laiką adaptuotis, pasiūlykite specializuotą psichinės sveikatos pagalbą (https://pagalbasau.lt/ukraina/).
  3. Užtikrinkite ryšius su kitais. Skatinkite tęsti normalų gyvenimą ir integraciją, kad vaikai eitų į darželius, mokyklas, būrelius, o suaugę surastų bendruomenes arba pažįstamus, kurie galbūt irgi gyvena Lietuvoje. Jei turite norą ir galimybę, įtraukite į savo socialinį ratą.
  4. Skatinkite iniciatyvą ir savirealizaciją. Suaugusiems padėkite ieškoti darbo ir laikino užimtumo, kitų savirealizacijos formų. Vaikams parūpinkite priemonių kūrybai ir žaidimams.
  5. Palaikykite viltį. Padėkite orientuotis į labai trumpalaikius ir pasiekiamus planus (apgyvendinimo, aplinkos pažinimo, naudojimosi viešuoju transportu ir pan.). Skatinkite vertinti kasdienius pasiekimus.

Kaip gali paveikti gyvenimas kartu su ukrainiečiais?

Nuo karo bėgančių žmonių išgyvenimai gali stipriai paveikti ir sukelti įvairias reakcijas. Todėl svarbu stebėti savo savijautą ir laiku ja pasirūpinti, kad ir toliau galėtumėte padėti kitiems. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei atsiranda nebūdingas:

  • išsiblaškymas, jums sunku koncentruoti dėmesį, kyla įkyrios mintys, sunku susikaupti;
  • padidėjęs jautrumas, kyla stiprūs jausmai, kurie užsitęsia, sunkiau save nuraminti, norisi vengti temų arba nuolat apie jas kalbėtis, sekti;
  • miego sunkumas, sunku užmigti, dažni pabudimai naktį arba noras daug miegoti.

Atkreipkite dėmesį, kai jūsų vaikų elgesyje atsiranda nekantrumo, priešiškumo, nerimo, nusivylimo ir apatijos. Paguoskite savo vaikus, neišreikškite nusivylimo ir nekaltinkite dėl priešiškų pasisakymų, mažesnių vaikų nenoro dalintis savo daiktais ar žaislais. Leiskite turėti savo nesidalinamų žaidimų ar žaislų. Paaiškinkite, kiek ir kaip toliau su jūsų šeima gyvens globojami nuo karo pabėgę žmonės.

Labai svarbu, kad nekeltumėte sau nerealistiškų lūkesčių būti visada prieinami, gelbstintys ar padedantys. Po pirminio vieningo entuziazmo padėti ir patys išgyvensite nuovargį ir nuliūdimą, kas yra natūrali reakcija po pradinės mobilizacijos. Leiskite sau pailsėti, dalinkitės patirtimi su draugais ir kitais žmonėmis, globojančiais karo pabėgėlius.

Nelikite vieni su savo jausmais ar klausimais. Pasitarkite patys ir pakvieskite ukrainiečiaus tėvus pasikalbėti su psichologu „Tėvų linijoje“. Skambinkite tiek kartų, kiek reikia 8 800 900 12, darbo dienomis 9-13 val. | 17-21 val. Antradieniais 17-21 val. ir rusų kalba.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iniciavo trumpų atmintinių tėvams parengimą. Jose – svarbiausia informacija apie vaikų psichikos sveikatos stiprinimo galimybes, tinkamo ekranų naudojimo taisykles, ankstyvuosius emocinių ir elgesio sunkumų požymius bei psichologinės pagalbos galimybes.

Informacija atmintinėse yra itin aktuali šiuo metu, kai vaikai ir paaugliai šalia kasdienių iššūkių susiduria ir su dvejus metus besitęsiančia COVID-19 pandemija, karu Ukrainoje ir su juo susijusios informacijos, nuomonių gausa bei sparčiai besikeičiančiomis aplinkybėmis. Visa tai kelia nemažai nerimo, neužtikrintumo, baimės, pykčio ar kitų negatyvių jausmų ir gali išprovokuoti sunkiai kontroliuojamą nerimą, pablogėjusią emocinę sveikatą, išauginti psichologinį pažeidžiamumą, padidinti konfliktinių situacijų šeimoje ar mokykloje, net lemti psichikos ar elgesio sunkumų atsiradimą.

Svarbu, kad tėvai nesijaustų bejėgiai, gebėtų laiku pamatyti nerimą keliančius ženklus, žinotų, kaip padėti vaikui ir kur kreiptis pagalbos.

Visas atmintines rasite pagalbasau.lt puslapyje (https://pagalbasau.lt/patarimai-tevams/)